Your browser version is outdated. We recommend that you update your browser to the latest version.

Mokomės bendravimo meno

Paskelbta 11.04.2016

Balandžio 7 d. psichologijos fakulteto klausytojai dalyvavo dr. Alos Petrulytės, LEU Raidos ir ugdymo psichologijos katedros docentės, paskaitoje „Bendravimo menas“.

Paskaitoje dr. Ala Petrulytė aptarė žodinį ir nežodinį bendravimą, aiškino, kada žmogus laimingas.

Laimingas tas, kuris bendraudamas su kitu sugeba užmegzti ryšį. Tarp žmonių atsiranda pasitikėjimas, išnyksta nesaugumo jausmas, greitai įveikiamas išankstinis nusistatymas. Suprantama, kad svarbu palaikyti gerus santykius su artimaisiais, kaimynais, bendradarbiais, tačiau kasdien matome atvirkštinio elgesio apraiškų, kurių priežastys gali būti netinkamas auklėjimas, netinkamos vertybinės nuostatos. Psichologė aiškino, kaip žmogaus elgesys priklauso nuo jo psichikos (sąmonės ir pasąmonės) ir nuo kolektyvinės pasąmonės.

Žmonių bendravimo kokybė priklauso nuo nežodinio bendravimo: akių žvilgsnio, rankos paspaudimo, balso tono, veido išraiškos, kūno laikysenos. Nežodinio bendravimo įgūdžiai padeda lengviau pasiekti tikslą ir savitarpio supratimą bendraujant tiek dalykiškai, tiek betarpiškai.

Kalbėdama apie bendravimo kultūrą, psichologė akcentavo, kad vaikus kultūringai elgtis reikia mokyti nuo mažų dienų. Reikia kalbėti apie pagarbą, toleranciją, pvz., nesišaipyti iš pavardžių, tėvų darbo, neįgalių ir silpnesnių už save. Vaikus reikia mokyti jautrumo, pakantumo, draugiškumo, empatijos, tačiau pirmiausia tėvai turi būti kultūringi, nes vaikai kopijuoja jų elgesį.

Anot psichologės, bendraujant reikia sakyti komplimentus, pagyrimus, vengti pataikavimo, nes tada greitai išryškėja nenuoširdumas, ironija.

Angelė Telyčėnienė