Your browser version is outdated. We recommend that you update your browser to the latest version.

Vykdome projektą „Švenčionių rajono trečiojo amžiaus universiteto Sveikos gyvensenos ir Psichologijos fakultetų klausytojų sveikatingumo studijos“

Paskelbta 20.10.2017

2017 m. spalio 19 d. pradėjome vykdyti projektą „Švenčionių rajono trečiojo amžiaus universiteto Sveikos gyvensenos ir Psichologijos fakultetų klausytojų sveikatingumo studijos“. Projektas finansuotas Švenčionių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšomis.

Milkuškų grupės užsiėmimas

2017-ieji – Piliakalnių metai

Paskelbta 07.03.2017

2017 m. kovo 3 d. Švenčionių Trečiojo amžiaus universiteto klausytojai dalyvavo projekto „Piliakalnio istorija žodinei vaizduotei“  pristatyme, kuris vyko Ignalinos viešojoje bibliotekoje. Renginio pradžioje bibliotekos vedėja supažindino su  projekto rengėjais. Ignalinos bibliotekos projektas pakvies į prasmingus renginius, susitikimus ir tęsis iki rudens. Ant piliakalnių, gražiausiose Aukštaitijos nacionalinio ir Labanoro regioninio bei Sirvetos regioninio parko vietose, vyks atviros istorijos pamokos, legendų ir sakmių skaitymai, literatūrinės kompozicijos, kultūriniai patyriminiai žygiai, susitikimai su žinomais žmonėmis. Gegužę bus aplankytas pirmasis – Linkmenų piliakalnis. Ant jo vyks atvira istorijos pamoka, kurią ves žinomas prozininkas, gamtininkas, fotografas ir laidų vedėjas Selemonas Paltanavičius. Birželį atvira istorijos pamoka vyks ant Ginučių piliakalnio, kurią ves habilituotas mokslų daktaras Vykintas Vaitkevičius. Liepą visi kviečiami ant Puziniškio piliakalnio, čia veiklas ves Aukštaitijos nacionalinio ir Labanoro regioninio parkų etnologė Giedrė Šukytė ir kultūrologė Sigutė Mudinienė. Rugpjūtį bus aplankyti du piliakalniai – Taurapilio (Utenos r.) ir Kačėniškės (Švenčionių r.). Ant Taurapilio su projekto dalyviais bendraus dr. V. Vaitkevičius, ant Kačėniškės – Kaltanėnų ugdymo ir turizmo centro direktorius Kęstutis Lisauskas. Rugsėjo 20 dieną projekto veiklas užbaigs vakaronė su folkloro ansambliu „Čiulbutė“.
Renginio pabaigoje jos viešnia aktorė Olita Dautartaitė pristatė literatūrinę kompoziciją „Vieną vakarą vėl sugrįšiu namo“. Aktorė bendravo su skaitytojais, skaitė mėgiamų išeivijos poetų kūrybą ir atsiminimus.
Viktorija Lapėnienė ir Kęstutis Lisauskas papasakojo apie mūsų krašto piliakalnius.


Lina Kovalevskienė, Valerij Jemeljanov

Išvyka į valdovų rūmus

Paskelbta 21.04.2016

Balandžio 19 d. TAU Politologijos ir krašto istorijos fakulteto klausytojai su Švenčionių rajono švietimo pagalbos tarnybos metodininkėmis išvyko į Vilnių, į pažintinę ekskursiją po Valdovų rūmus.
Valdovų rūmai – Lietuvos valstybės simbolis, įrodantis, kad tikrai buvo Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir kad Vilnius buvo tos senos valstybės sostinė.Valdovų rūmų ekspozicija atgaivino mūsų šalies didingiausius gyvavimo laikus, kadaise čia rezidavusių valdovų gyvenimus ir veiklą.
Valdovų rūmų gidė supažindino mus su autentiškomis istorinės rezidencijos liekanomis, atkūrimo projektu, reprezentacinių salių interjeru, kuriuos puošia portalai, krosnys, grindys, lubos, židiniai. Rūmuose veikia ir nedidelė didaktinė Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų istorinės raidos ekspozicija.
Susipažinę su Valdovų rūmais, ėjome į Vilniaus arkikatedrą baziliką sukalbėti maldą ir uždegti po žvakutę.
Nors buvo šalta, tačiau iš kelionės grįžome  laimingi ir kupini įspūdžių.

Skaityti daugiau »

Išvyka „Lietuvos ir Švenčionių krašto sąsajos su Dubingiais“

Paskelbta 18.04.2016

2016 m. balandžio 15 d. Trečiojo amžiaus universiteto Politologijos ir krašto istorijos fakulteto dalyviai lankėsi Dubingių miestelyje, kuris yra 20 km į pietus nuo Molėtų ir ilgiausio Lietuvoje Asvejos ežero, kartais vadinamo Dubingių vardu.
Dubingiai garsėja gražia gamta, turtinga istorija, buvusiais mūriniais rūmais ir mūrine evangelikų reformatų bažnyčia, stovėjusia Asvejos ežero saloje, kurioje dabar įrengtas Dubingių piliavietės pažintinis takas. TAU dalyviai apžiūrėjo, Šv. Jurgio bažnyčią, medinę Dubingių karčemą. Užlipę ant piliakalnio grožėjosi nuostabia panorama į Asveją ir be galo vaizdingas apylinkes, apžiūrėjo Antano Smetonos garbei statytą tiltą.
Ant vieno gražiausių Lietuvoje Asvejos ežero kranto stūkso didelė kalva, ant kurios XVI–XVII a. stovėjo didikų Radvilų rūmai ir evangelikų-reformatų bažnyčia. Radvilų valdymo laikais Dubingiai suklestėjo, tapo reikšmingu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centru, vienu iš reformacijos centrų Lietuvoje. Buvo atidaryta viena pirmųjų Lietuvoje popieriaus dirbtuvių. Iš Dubingių kilusi ir Barbora Radvilaitė, kuri po slaptų vedybų su karaliumi Žygimantu Augustu gyveno Radvilų rūmuose apie penketą mėnesių, kol Žygimantas buvo išvykęs Seimo reikalais į Lenkiją. Radvilų dvare virė prabangus gyvenimas. Dažnai į Dubingius atbildėdavo puošnios karietos, pakinkytos eikliais žirgais. Didikai sulėkdavo ne tik į dalykinius posėdžius, suvažiavimus, bet ir pramogaudavo prašmatniuose pokyliuose.
Dabar apie buvusius Radvilų rūmus primena įspūdingi griuvėsiai, kuriuos apžiūrėjo TAU dalyviai. Radvilų rūmų istoriją papasakojo gidė. Čia surasta keli šimtai vertingų radinių. Ankstyviausias – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto moneta (XV a. per.), vėlyviausi – marmurinių Radvilų antkapių fragmentai (apie 1630 m.). Bažnyčios šventoriuje ir rūsyje aptikta nemažai palaikų. Jie priskiriami Radviloms – vienai galingiausių Lietuvos didikų giminių.

                                                                                                                                                            ŠPT informacija

Mokomės bendravimo meno

Paskelbta 11.04.2016

Balandžio 7 d. psichologijos fakulteto klausytojai dalyvavo dr. Alos Petrulytės, LEU Raidos ir ugdymo psichologijos katedros docentės, paskaitoje „Bendravimo menas“.

Paskaitoje dr. Ala Petrulytė aptarė žodinį ir nežodinį bendravimą, aiškino, kada žmogus laimingas.

Laimingas tas, kuris bendraudamas su kitu sugeba užmegzti ryšį. Tarp žmonių atsiranda pasitikėjimas, išnyksta nesaugumo jausmas, greitai įveikiamas išankstinis nusistatymas. Suprantama, kad svarbu palaikyti gerus santykius su artimaisiais, kaimynais, bendradarbiais, tačiau kasdien matome atvirkštinio elgesio apraiškų, kurių priežastys gali būti netinkamas auklėjimas, netinkamos vertybinės nuostatos. Psichologė aiškino, kaip žmogaus elgesys priklauso nuo jo psichikos (sąmonės ir pasąmonės) ir nuo kolektyvinės pasąmonės.

Žmonių bendravimo kokybė priklauso nuo nežodinio bendravimo: akių žvilgsnio, rankos paspaudimo, balso tono, veido išraiškos, kūno laikysenos. Nežodinio bendravimo įgūdžiai padeda lengviau pasiekti tikslą ir savitarpio supratimą bendraujant tiek dalykiškai, tiek betarpiškai.

Kalbėdama apie bendravimo kultūrą, psichologė akcentavo, kad vaikus kultūringai elgtis reikia mokyti nuo mažų dienų. Reikia kalbėti apie pagarbą, toleranciją, pvz., nesišaipyti iš pavardžių, tėvų darbo, neįgalių ir silpnesnių už save. Vaikus reikia mokyti jautrumo, pakantumo, draugiškumo, empatijos, tačiau pirmiausia tėvai turi būti kultūringi, nes vaikai kopijuoja jų elgesį.

Anot psichologės, bendraujant reikia sakyti komplimentus, pagyrimus, vengti pataikavimo, nes tada greitai išryškėja nenuoširdumas, ironija.

Angelė Telyčėnienė

 

Skaityti daugiau »

Piešimas – saviraiškos ir terapijos priemonė

Paskelbta 15.03.2016

Psichologė Virginija Guogienė pravedė du užsiėmimus tema „Piešimas – saviraiškos ir terapijos priemonė“. Pirmiausia paaiškino, kaip žmogus elgiasi, jei valią duoda jausmams, ir kaip elgiasi, jei jausmus kontroliuoja protas. Aptarė jausmų reikšmę tam tikrose gyvenimo situacijose. Po to skyrė užduotį – akrilu nupiešti traukinį. Savo piešinį Virginija pakomentavo, tada kiekvienas dalyvis komentavo savąjį.

Skaityti daugiau »

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimas

Paskelbta 14.03.2016

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną – Kovo 11-ąją Trečiojo amžiaus universiteto klausytojai paminėjo kartu. Aleksandras Graželis, Saulius Šilinis, Vytautas Čenkus ir Neringa Kirilovė padėjo gėlių prie Lietuvos partizanų memorialo Cirkliškyje. Istorikas Valdas Striužas susirinkusiems kalbėjo apie partizanų kovas 1944-1952 m. Švenčionių krašte, tautodailininkas Juozapas Jakštas pasidalijo memorialo Jukiškės kaimo partizanams sukūrimo istorija ir reikšme kraštiečių sąmonei, Nalšios muziejaus Reškutėnų filialo fondų tvarkytoja Viktorija Lapėnienė pasidalijo iš liudininkų surinkta medžiaga apie partizanų kovas, o NATO karinės misijos Afganistane dalyvis Saulius Šilinis paaiškino, ką reiškia kariauti dabartinėmis sąlygomis.

 

Kovo 11-osios minėjimo akimirkos

Vyrų ir moterų bendravimo skirtumai

Paskelbta 11.11.2015

2015 m. lapkričio 10 d. Psichologijos fakulteto Švenčionėlių grupė nagrinėjo aktualią temą „Vyrų ir moterų bendravimo skirtumai“. Psichologė Virginija Guogienė pakomentavo vyrų ir moterų fiziologinius skirtumus, paaiškino, kurios lyties atstovai stresinėje situacijoje linkę panikuoti ir netenka pastabumo; kurie geriau supranta kūno kalbą, yra emocingesni, atviresni, atsakingesni.

 

Būkime geros nuotaikos

Paskelbta 09.11.2015

Ar žinote, kas svarbiausia bendraujant? Šypsotis! Jei netikite – išbandykite. Žmonės beveik kasdien patiria stresą, todėl mažai šypsosi, – teigė lektorė Roma Paukštienė, – tačiau patirti stresą (saikingai) nėra blogai, nes stresas – varomoji jėga, vedanti mus į priekį. Kas dar padeda išlikti geros nuotaikos visą dieną? Mankšta, tinkama mityba, net miego pozos – apie šiuos ir kitus svarbius dalykus kalbėjo lektorė ir Sveikos gyvensenos fakulteto klausytojai.

Senovės baltų dvasinės kultūros atspindžiai Sirvėtos regioninio parko mitologiniame take

Paskelbta 04.11.2015

Ūkanotą lapkričio 4 d. TAU klausytojai lankėsi Sirvėtos regioniniame parke. Eidami pažintiniu taku, kuris prasideda Šventos dvarvietėje, lydimi  parko vyriausiojo kraštotvarkininko Mariaus Semaškos ir klausydami jo pasakojimo, apžiūrėjo septyniolika akmeninių skulptūrų – baltiškųjų dievybių simbolių. Takas nuveda į Šventos mišką, kuriame šiek tiek tolėliau yra išsibarstę mūsų protėvių kapai – Šventos pilkapynas. Pasivaikščiojimas šiuo taku priartina žmogų prie gamtos, padeda pajusti praeities dvasią ir suvokti, kokia svarbi ir nepaaiškinama gamta buvo senovės lietuviams, kurioje jie atrado savo dievus.